Saviįtaiga
Permainingas gyvenimas, a?
Kai kuo nors labai įtiki, patylomis net visas Pasaulis tau padeda. O kaip pavadinti tai, kai pats trukdai sau? Kai šypsaisi dirbtine šypsena, linkteli galva ir sakai jog tau viskas gerai, nors nė velnio taip nėra? Kai žinai, ko nori, bet tau tiesiog neišeina. Tiesiog. Nes neišeina. Šie ir kiti panašūs klausimai nesitiki būti atsakyti. O kam?
Balionų pilnas dangus. Manasis leidžiasi būti bliūkšdinamas saulės. Ir jam puikiai sekasi. Pūsti – teko man, o jis, Tamsta, jau vaidiną didelį suaugusįjį. Atsakingą, nerūpestingą..Bet argi(?) Juk kažkuomet saulės šypsnis atims paskutinįjį kvapą ir jis gailėsis nesprogęs iškart. Kris nuvaikytas ir prašysis keliamas. Aš pakelsiu, o tu, ar keltum? Ir vėl pūsiu. Ir vėl leisiu. Nes turiu norą, o laiko taip maža. LAIMINGAI , Balione. Pasiek dangų!
