Kalėdos.
Kas nutiko, jog vis dažniau rudenėjant prisimenu Kalėdas? Vieną dieną – Kalėdų seneliai galvoje, kitądien – Kalėdinio kekso kvapas, o šiandien vis prisimenu Kalėdines dovanas.. Galbūt tai šąlančių kojų jausmas, galbūt varvekliaujanti nosis.
Krinta lapai, o aš matau snaiges. Brendu per balą ir vaizduojuosi kopianti per pusnį. Danguje lietumi pribrinkę debesys, o aš ten, apačioje, dairausi pūgos. Skubu gyventi.O galbūt tik deduosi skubanti? Juk per įsivaizduojamą pusnį lipu taip lėtai, jog kiti bedegindami Mores spėtų ir keturis pavasarius sutikt. Kažkaip nesutinka. LAIMINGAI Jiems(: o aš ir toliau lauksiu Kalėdų.
